XMAS JAU PAS MUS

Po truputį artėja Kalėdos (Taip, Lapkričio 10 dieną, mano nuomone, jau Kalėdų sezonas) Be galo mėgstu šią šventę - kampe stovi gražiai papuošta eglutė, po kuria guli dovanos, visa šeima susirenka ir tiesiog kartu leidžia laiką. Nuostabu!

Tačiau aš pastebėjau vieną dalyką - pasiruošimas Kalėdoms dažniausiai būna įdomesnis bei labiau jaudinantis nei pati šventė. Juk taip linksma ieškoti dovanų savo artimiesiems, puošti kambarį, eglutę, klausytis "Jingle Bells" žiūrint kaip po truputį leidžiasi snaigės (bent jau taip turėtų būti. Nežinau, kas vyksta su klimatu, bet jau nervina, kad per visą žiemą pasninga 3 kartus) ir gerti karštą arbatą.

Nors kai kurie dalykai gali pagadinti nuotaiką, pavyzdžiui, kai ieškai dovanos, bet nieko negali surasti. Tokiais momentais aš pasiryžusi ką nors nužudyti, kad gaučiau tai, ko man reikia. Aš rimtai. Dažniausiai negaliu sugalvoti dovanos savo tėvui. Aš tiesiog nežinau, ko jam reikia! Naujo dezodaranto? Nuobodu. Kamuolio? Pas jį jų penki tūkstančiai. Knygos? Jis nemėgsta skaityti. Kvepalų? Sunku atspėti, kokie jam patiks. Ką dar galima jam padovanoti? Tiesiog padėtis be išeities.

Taip pat labai nemėgstu, kai reikia puošti eglutę, ateina sesė ir trukdo. Aš suprantu, ji vaikas, ji irgi nori puošti eglę, bet juk nebūtina to daryti man prieš nosį! Dar yra pilna kitų šakų, kabink žaislus ant jų! O dar būna, kai kabini žaisliuką ir jis nesikabina. Pabandai dar kartą - jis vėl nukrenta. Na, viskas, šį kartą jau tikrai pavyks - jis vis vien nekabo! O tada ateina mama, paima jį ir iš pirmo karto pakabina. Kaip? Kodėl? Kur buvo mano klaida? Nekenčiu tokių situacijų.

Bet šitie dalykai niekaip nepagadina Kalėdų - tai vis tiek mano mėgstamiausia šventė! Asmeniškai aš jau nebegaliu jų sulaukti!

Diana